LT EN
Pradžia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Nuobaudos

FNTT DARBUOTOJAMS SKIRTOS NUOBAUDOS 2020 METAIS 

2020 m. birželio 10 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) padėjo galutinį tašką administracinėje byloje Nr. A-4038-438/2019, kurioje patvirtino Tarnybos direktoriaus patvirtino Tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. TE135 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo tyrėjai R. B.“ teisėtumą ir pagrįstumą.

LVAT priimto sprendimo išskirtinumą ir svarbumą charakterizuoja tai, kad teismas suformavo praktiką ir aiškiai pasisakė, kad „Ikiteisminiuose tyrimuose veiksmai yra vertintini iš esmės pagal turinį – t. y. kiek jie buvo reikšmingi / reikalingi / svarbūs / tikslingi / logiški / savalaikiai / svarūs atliekant ikiteisminius tyrimus, kiek jie lėmė / prisidėjo prie nusikalstamų veikų ištyrimo. Pavyzdžiui, pranešimą prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, pranešimą pareiškėjui, informacijos iš centrinių duomenų bazių surinkimą, šaukimų išsiuntimą ir pan. veiksmus atsakovas ir teismas vertino kaip techninius – jie būtini atliekant ikiteisminį tyrimą, tačiau jie šabloniški, nereikalaujantys didelių laiko sąnaudų, techniniai, paruošiamieji. Atlikus tik tokius techninius veiksmus, negalima daryti išvados, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas tinkamai, nevilkinamas. Teismas pabrėžė, kad kai kurie veiksmai procese turi prasmę ir reikšmę tik loginėje ir nuoseklioje sekoje su kitais – pavyzdžiui, tyrimo plano sudarymas ir koregavimas yra labai reikšmingas veiksmas, jeigu tas planas kokybiškas ir jeigu po to jis vykdomas; priešingu atveju negalima teigti, jog ikiteisminis tyrimas atliekamas tinkamai ir nevilkinamas“

Teismas taip pat konstatavo, kad Tarnyba įvertino visą pareigūno darbą, kuris atliko 5 ikiteisminiuose tyrimuose, tačiau iš esmės atsižvelgiama ir vertinama tyrėjo darbo turinys, esmė ir kokybė, t. y. ar ikiteisminiai tyrimai buvo atliekami siekiant išsiaiškinti nusikalstamas veikas, ar formaliai. Teismo pripažino, kad Tarnyba įrodė, kad savo veiksmais tyrėjas atliko neteisėtą veiką ir nesiėmė visų įstatyme nustatytų priemonių, kad per kad per kuo trumpesnį laiką būtų atliktas išsamus tyrimas, atskleista nusikalstama veika ir tokios veikos aplinkybės bei nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, ir tokiu būdu pareigūnas pažeidė BPK 1 straipsnį, 2 straipsnį, 18 straipsnio 1 dalį, 172 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 176 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 (išdėstyta nauja redakcija 2015 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-139) patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam 14, 14.1, 14.2 punktų reikalavimus, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 4 straipsnio, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 6 punktų nuostatas, Tarnybos direktoriaus 2004 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 34V patvirtinto Tarnybos tarnautojų tarnybinės etikos kodekso 6.1, 7.1, 7.2 punktų reikalavimus, Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.8 punktų reikalavimus.

Vertindamas paskirtos tarnybinės nuobaudos griežtumą, LVAT pabrėžė, kad tyrėjo darbo pobūdis – ikiteisminio tyrimo vilkinimas – yra itin sunkus pažeidimas, sukeliantis rimtas teisines pasekmės, todėl paskirta nuobauda papeikimas yra adekvati. Taip pat teismas pažymėjo, kad tyrėjos kaltės forma (tyčia) ir pažeidimų trukmė taip pat lemia griežtesnės tarnybinės nuobaudos parinkimą.

 Aktuali, kartu formuojanti praktika, yra ir kita 2020 m. gegužės 20 d. LVAT administracinėje byloje Nr. eA-646-492/2020 priimta nutartis, kurioje teismas pripažino, kad 2018-06-11 Tarnybos direktoriaus priimtas įsakymas Nr. TE-168 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkui E. L.“ yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas konstatavo, kad padalinio vadovas negali ignoruoti BPK ir kituose teisės aktuose įtvirtintą imperatyvią pareigą organizuoti ikiteisminio tyrimo pareigūno darbą ir vykdyti jo procesinės veiklos kontrolę. Toks elgesys, kada vadovas, turėdamas pakankamus įgaliojimus ir kompetenciją, bei žinodamas, kad jam pavaldus pareigūnas neatlieka jokių tyrimo veiksmų byloje, savo ruožtu visiškai nieko nedaro, kad situacija pasikeistų, yra netoleruotinas. Teismas sutiko su Tarnybos pozicija, kad „Formali, nesisteminga procesinės veiklos kontrolė ir elektroniniais laiškais pateikti nurodymai dirbti intensyviau, nesiimant jokių priemonių, kai šie teisėti reikalavimai nebuvo įvykdyti, nesiaiškinant kokios priežastys lemia pareigūno tarnybinių pareigų neatlikimą ir nesiekiant jų pašalinti – rodo šių pareigūnų nesugebėjimą vadovauti ir spręsti iškilusias padalinio problemas ir tiesiogiai įtakoja padalinio darbo efektyvumą“.

FNTT DARBUOTOJAMS SKIRTOS NUOBAUDOS 2019 METAIS 

  1. 2019-07-04 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. TE-195 dėl šiurkštaus tarnybinio nusižengimo būnant tarnybos vietoje neblaiviame stovyje, Tarnybos vyriausiasis tyrėjas S. R. buvo pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir kuriam skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas.

  2. 2019-11-18 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. TE-326 dėl tarnybinio nusižengimo dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų nesilaikymo, Tarnybos tyrėja R. B. pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą ir kuriai skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas

FNTT DARBUOTOJAMS SKIRTOS NUOBAUDOS 2018 METAIS  

  1. 2018-02-14 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. TE-25 dėl netinkamai atliktų ar neatliktų pareigų kriminalinės žvalgybos srityje Tarnybos vyriausiasis tyrėjas D.B. buvo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda–atleidimas iš vidaus tarnybos už valstybės tarnybą diskredituojantį elgesį; taip pat Tarnybos padalinio vadovai A.L. ir D.G. pripažinti padarę tarnybinį nusižengimą dėl netinkamo darbo organizavimo ir kontrolės, už kurį skirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimas.
  2. 2018-03-16 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. TE-60 dėl netinkamai atliktų ar neatliktų pareigų vykdant operacinių sistemų diegimą Tarnybos padalinio vadovas R.V. buvo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
  3. 2018-08-30 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. TE-245 už tęstinį tarnybinį nusižengimą – nustatytų pareigų nevykdymą – nustatyta tvarka ir terminais nepapildžius privačių interesų deklaracijos duomenimis apie sudarytus didesnės nei 3000 eurų vertės sandorius bei informacija apie ryšį su fiziniu asmeniu, R. B. patraukta tarnybinėn atsakomybėn ir jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
  4. 2018-10-03 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. TE-274 už tęstinį tarnybinį nusižengimą – Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko naudojimosi tvarkos pažeidimo Tarnybos Kauno apygardos valdybos vyresnysis tyrėjas S. L. buvo patrauktas tarnybinės atsakomybėn ir jam skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
  5. 2018-11-19 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. TE-304 už tęstinį tarnybinį nusižengimą – už valstybės tarnybą diskredituojantį elgesį dalies funkcijų atlikimo perdavimą neįgaliotam asmeniui Tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė I. B. buvo pripažinta kalta padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį jai turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš valstybės tarnybos už valstybės tarnybą diskredituojantį elgesį.
  6. 2018-12-28 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius patvirtinta išvada Nr. 04/8-14117 konstatuojant, kad Tarnybos vyriausiasis specialistas A. S. padarė šiurkštų tęstinį darbo pareigų pažeidimą – Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko naudojimosi tvarkos pažeidimą.

FNTT DARBUOTOJAMS SKIRTOS NUOBAUDOS 2017 METAIS

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie LR VRM (toliau – Tarnyba), atlikus tikslinį patikrinimą, kuriuo buvo siekiama nustatyti kaip vykdomi teisės aktų, reglamentuojančių darbą su įslaptinta informacija bei vidaus tvarkos taisyklių, reikalavimai, surinktos informacijos pagrindu, Tarnybos direktoriaus pavedimu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad Tarnybos vyriausiasis tyrėjas V. K. jam skirtame darbo kompiuteryje, kuris nėra skirtas įslaptintos informacijos apdorojimui ir laikymui, parengė ir jame laikė dokumentų rinkmenas su įslaptinta informacija, sudarančia tarnybos paslaptį ir tokiu būdu pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos administravimo nuostatas, todėl pareigūnui Tarnybos direktoriaus įsakymu buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Šios nuobaudos paskyrimą pareigūnas apskundė teismui. 2017-05-16 Lietuvos Vyriausias administracinis teismas neskundžiama nutartimi atmetė Tarnybos vyriausiojo tyrėjo V. K. skundą dėl tarnybinės nuobaudos jam skyrimo.

Pareiga užtikrinti naudojamos informacijos saugumą kyla iš asmeniui suteikto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Todėl asmuo, būdamas įslaptintos informacijos naudotojas, privalo žinoti ir savo veikloje vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais informacijos apsaugą. Visa tai suponuoja pareigą pačiam asmeniui įsitikinti, kad dirbant su įslaptinta informacija yra naudojamos laikmenos, skirtos darbui su įslaptinta informacija ir nenaudoti neįregistruotų laikmenų įslaptintai informacijai įrašyti. Remdamasis šiais argumentais, teismas pripažino, kad V. K. sukurdamas ir saugodamas rinkmenas, kuriose buvo V. K. patikėtos įslaptintos informacijos, pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius įslaptintos informacijos apsaugą, o jo veiksmai galėjo lemti patikėtos įslaptintos informacijos praradimą ar neteisėtą atskleidimą. Todėl Tarnybos direktorius įsakymu tokius V. K. veiksmus pagrįstai pripažino tarnybiniu nusižengimu.


2017 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. TE-65 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjui A. G., remiantis Tarnybos direktoriaus patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada dėl aplaidumo ir neatsargumo netinkamai atlikus savo pareigą atliekant karjeros valstybės tarnautojų vertinimą bei neužtikrinus teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo procedūrų reikalavimų laikymąsi, dėl kurių kilo neigiamos pasekmės, paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.


FNTT DARBUOTOJAMS SKIRTOS NUOBAUDOS PER 2016 METŲ IV KETVIRTĮ

2016 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. TE-260 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjui R. B. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Nuobauda paskirta tarnybinio patikrinimo metu konstatavus, kad R. B. tyčiniais veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 16 1 straipsnio 1 ir 2 dalį, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 7 straipsnio 1 dalį, Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir šaukimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 741 „Dėl Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir atšaukimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 1064 redakcija) 2 punkto 2.1 papunktį, Tarnybos tarnautojų tarnybinės etikos kodekso, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2004 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 34 V „Dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos tarnautojų tarnybinės etikos kodekso patvirtinimo“ 7.1, 7.4, 7.8 punktus, Tarnybos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 90-V „Dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (Tarnybos direktoriaus 2016 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. V-162 redakcija) 11 punktą, Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 „Dėl Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių“ (VMI 2013 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. VA-37 redakcija), 4 punkto nuostatas.

Atnaujinta: