LT EN
Pradžia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Tyrimai

© Laimono Ciūnio / VRM nuotraukaFNTT darbas sutelktas į rezonansinių, tarptautinių, platų atgarsį visuomenėje sukėlusių ir didelę žalą valstybės finansų sistemai darančių nusikalstamų veikų atskleidimą ir ištyrimą.

 FNTT TIRIA:

  • tarptautines ir nacionalines veikas, susijusias su pridėtinės vertės mokesčio (PVM), akcizo, pelno ir kitų mokesčių grobstymu ar mokestinės prievolės išvengimu ar panaikinimu apgaule ir su apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu;
  • veikas, susijusias su Europos Sąjungos paramos lėšų neteisėtu gavimu ir panaudojimu;
  • nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą (pinigų plovimą), neteisėtą praturtėjimą;
  • veikas, susijusias su sukčiavimu ir turto pasisavinimu ar iššvaistymu finansų įstaigose (bankuose, kredito unijose), manipuliavimą kainomis (sukčiavimą) energetikos sektoriuje.

FNTT DĖMESIO CENTRE – MOKESČIŲ SLĖPIMO IR VENGIMO SCHEMOS:

  • nusikalstamos veiklos vykdomos, kai įvežamos ir realizuojamos plataus vartojimo prekės, neparodant visos prekių pardavimo apyvartos. Taip išvengiama mokesčių arba sumažinamos mokestinės prievolės valstybei;.

  • PVM, pelno ar kt. mokesčių vengimas, kai ūkio subjektai į buhalterinę apskaitą įtraukia realiai neįvykusius (tariamus) sandorius ar sandorius pagal tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus su užsienyje registruotais ūkio subjektais arba su Lietuvoje įsteigtomis fiktyviomis įmonėmis ar kitais asmenimis;

  • sandorių bei visų gautų pajamų neatvaizdavimas apskaitoje (slepiant realų veiklos mastą bei apyvartą), kuomet vykdoma prekyba plataus vartojimo prekėmis;

  • „karuselinis“ PVM sukčiavimas, naudojant vadinamuosius dingusius prekeivius (angl. – Missing Trader Intra-Community (MTIC). Nusikaltėliai organizuoja tarptautines „karuselės“ schemas, į kurias įtraukiami juridiniai asmenys iš kelių valstybių;

  • labdaros, paramos fondų ar kitų pelno nesiekiančių organizacijų panaudojimas, kuomet siekiama išgryninti pinigus ir nuslėpti mokesčius;

  • pelno mokesčio vengimas ir piniginių lėšų išgryninimas, pervedant pinigus už realiai neįvykusius (tariamus) sandorius į užsienio ar lengvatinės prekybos (angl. offshore) įmonių sąskaitas užsienio bankuose;

  • Lietuvoje realizuojami naudoti automobiliai, kuomet panaudojant įmonių grandinę, klastojant dokumentus ir piktnaudžiaujant PVM maržos schema automobiliai realizuojami, išvengiant PVM mokesčio į šalies biudžetą.

2016 m. veiklos rezultatai skaičiais: 

  • Pradėta ikiteisminių tyrimų – 317;
  • Baigti 396 ikiteisminiai tyrimai (iš jų perduota į teismą ir baigta BK 38 str., 40 str. pagrindais – 289 tyrimai), kuriuose ištirta 540 nusikalstamų veikų;
  • Tyrimuose išaiškinta daugiau nei 39 mln. eurų žala (baigtuose – 21,7 mln. ir dar tebetęsiamuose – 17,3 mln. eurų)
  • Savanoriškai ir BK 38 str., BK 40 str. pagrindais ikiteisminio tyrimo bylose į valstybės biudžetą atlyginta žala siekia per 2,8 mln. eurų;
  • Baigtose bylose laikinai apribota teisė į nuosavybę – 10,2 mln. eurų vertės;
  • Gauta pranešimų apie įtartinas operacijas – 541;
  • PPTF įstatymo nustatyta tvarka finansų įstaigų sąskaitose sustabdyta daugiau kaip 8 mln. eurų;
  • Išanalizuota informacija apie ES paramos lėšomis finansuojamus projektus, kuriems skirta daugiau kaip 270 mln. eurų.
  • Pagal FNTT paramos administratoriui pateiktą informaciją nutraukta sutarčių dėl 3,7 mln. eurų ES paramos lėšų;
  • Išaiškinta neteisėtai gautos ir pasikėsintos gauti ES finansinės paramos lėšų suma – 19 mln. eurų;
  • Atlikta ūkinės finansinės veiklos tyrimų bei pateikta specialisto išvadų – 625.

2016 M. FNTT ATSKLEIDĖ:

  • Lietuvos ir Latvijos piliečių suburtą grupuotę, vykdžiusią nusikalstamą prekybą naftos produktais. Grupuotė nelegaliais degalais, įtariama, aprūpino Lietuvos centrinę ir pietvakarių dalį. Skaičiuojama, kad nuslėpta apie 8 mln. eurų PVM;
  • dvi Vilniuje ir Mažeikiuose veikusias organizuotas grupes, vykdžiusias nusikalstamą prekybą benzinu ir dyzeliniu kuru. Tyrimas parodė, kad sukūrus sudėtingą pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo schemą, per vienus nusikalstamos veiklos metus į Lietuvos valstybės biudžetą nesumokėta apie 12 mln. eurų PVM;
  • bendradarbiaujant su Nyderlandų Karalystės Mokesčių ir muitų tarnyba (FIOD) ir kitų užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis, tarptautinės operacijos metu nustatyti asmenys, kurie, kaip įtariama, pasinaudoję virtualia valiuta bitkoinais, išplovė apie 20 mln. eurų. Tarp sulaikytųjų – ir vienas lietuvis;
  • kad plastikiniais langais ir durimis Klaipėdoje prekiaujanti bendrovė, įtariama, per kelerius metus pardavė produkcijos už 4 mln. eurų, tačiau nuslėpė per 1 mln. eurų mokesčių. Lenkišką produkciją – langus ir duris – įmonė pardavinėjo be apskaitos dokumentų. Skaičiuojama, kad fiktyvių bendrovių vardu buvo įvežta tiek plastikinių langų, kiek pakaktų įrengti veik 570 individualių namų;
  • kad maistą tiekiančios įmonės neteisėtai pelnėsi iš moksleivių ir ligonių. Vykdomas tyrimas dėl grupės įmonių galimo sukčiavimo, turto pasisavinimo stambiu mastu ir apgaulingo apskaitos tvarkymo 2014–2016 metais, teikiant maitinimo paslaugas mokyklose ir ligoninėse;
  • kad akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai” ir su ja susijusių bendrovių vykdyti sandoriai galėjo būti neskaidrūs. Tyrimą FNTT pradėjo gavusi pranešimą apie dviejų Lietuvoje registruotų įmonių galbūt neteisėtas veikas, susijusias su tarptautiniu pinigų plovimu panaudojant Jungtinėje Karalystėje ir Belize registruotų lengvatinio apmokestinimo kompanijų bankų sąskaitas, atidarytas Latvijos banke.

Plačiau apie FNTT tyrimus: http://www.fntt.lt

Informacija atnaujinta 2017-05-02

 

Prenumerata

Įrašykite savo el. pašto adresą ir gaukite FNTT naujienas


Pateik informaciją, gauk atlygį

Informacijos apie  grynųjų pinigų ir įtartinas pinigines operacijas teikimas