Pranešimų apie užsienio šalių pareigūnų papirkimą ir pajamų iš jo legalizavimą teikimo tvarka

2017 m. balandžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-305 Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1997 m. lapkričio 21 d. Derybų konferencijoje priimtą Konvenciją dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius (toliau – Konvencija), kuri įsigaliojo 2017 m. gegužės 3 d.

Prisijungdama prie Konvencijos, Lietuva tapo 42-ąja valstybe, įsipareigojusia aktyviai kovoti su užsienio pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose ir nacionalinėje teisėje nustatyti atsakomybę fiziniams ir juridiniams asmenims už užsienio pareigūnų papirkimą, sudarant tarptautinius verslo sandorius. Pagal Konvenciją valstybės turi imtis priemonių, kurios užtikrintų, kad kyšis ir papirkus užsienio pareigūną gautos pajamos arba turtas, kurio vertė atitinka tokių pajamų vertę, būtų areštuoti ir konfiskuoti arba kad būtų taikomos tokį pat poveikį turinčios piniginės sankcijos.

Užsienio pareigūnų papirkimu pagal Konvenciją yra laikoma, kai bet koks asmuo, siekdamas gauti su verslu susijusios nepelnytos naudos arba išlaikyti jau įgytą naudą, užsiimant tarptautiniu verslu, tiesiogiai ar per tarpininkus tyčia siūlo, žada duoti ar duoda bet kokį nepagrįstą piniginį ar kitokį atlygį užsienio pareigūnui kaip užmokestį jam asmeniškai arba trečiajai šaliai už pareigūno veikimą ar neveikimą einant oficialias pareigas.

Siekiant pagerinti kovą dėl užsienio pareigūnų papirkinėjimo tarptautiniuose verslo sandoriuose, būtina Lietuvoje didinti finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų švietimą, kad korupciniai nusikaltimai bei su jais susijęs pinigų plovimas būtų pastebimi kuo greičiau. Įgyvendinant Konvencijos nuostatas, buvo papildytas Galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąrašas, patvirtintas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-240, įtraukiant šiuos kriterijus:

• politikoje dalyvaujančiam fiziniam asmeniui, jo artimam pagalbininkui ar šeimos nariui fizinis ar juridinis asmuo suteikia paskolą neįprastai geromis sąlygomis (nenurodomas grąžinimo terminas, grąžinimo sąlygos, mažos palūkanos ir kt.) arba nepatvirtina jos sutartimi ar kitais dokumentais;
• be aiškaus ekonominio pagrindo atliekami tarptautiniai mokėjimo pavedimai politikoje dalyvaujančiam fiziniam asmeniui, jo artimam pagalbininkui ar šeimos nariui;
• fizinis ar juridinis asmuo apmoka už politikoje dalyvaujančio fizinio asmens keliones, apgyvendinimo paslaugas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, jei tokie mokėjimai nėra būdingi mokančių asmenų vykdomai finansinei veiklai;
• lengvatinio apmokestinimo bendrovės naudos gavėjas, steigėjas, įgaliotas ar kitaip susijęs asmuo yra Lietuvos ar užsienio politikoje dalyvaujantis asmuo, jo artimas pagalbininkas ar šeimos narys;
• politikoje dalyvaujantis fizinis asmuo perveda lėšas į valstybes, kuriose nevykdo profesinės veiklos.

Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatę vieną iš minėtųjų kriterijų, privalo informuoti FNTT, pateikdami pranešimą apie įtartiną piniginę operaciją ar sandorį Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

Aktuali informacija dėl pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius teikimo FNTT tvarkos: čia.