LT EN
Pradžia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Teismui perduotos dvi bylos dėl mokesčių sukčiavimo

 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba baigė du ikiteisminius tyrimus dėl UAB „Jondras“ ir UAB „Grundolita“ priklausančio didelės vertės turto pasisavinimo, didelės vertės sukčiavimo, dokumento suklastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras kaltinimus pareiškė statybų bendrovių „Grundolita“ direktoriui A. B., bendrovės „Jondras“ generaliniam direktoriui J. D. ir abiem bendrovėms kaip juridiniams asmenims. Įtariama, kad iš UAB „Jondras“ buvo pasisavinta daugiau nei 880 000 litų, o iš UAB „Grundolita“ – 536 000 litų. Bendra nesumokėtų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių suma siekia daugiau nei 400 000 litų.

 Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2003 m. rugpjūčio–2004 m. birželio mėn. ir 2005 m. rugsėjo mėn. laikotarpiais UAB „Jondras“ generalinis direktorius J. D. kartu su bendrininkais A. K., R. A. ir A. I. suklastojo trijų realiai jokios ūkinės finansinės veiklos nevykdžiusių uždarųjų akcinių bendrovių PVM sąskaitas faktūras, pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, atliktų darbų aktus, lokalines sąmatas. Suklastoti dokumentai buvo įtraukti į UAB „Jondras“ buhalterinę apskaitą ir mokėjimo pavedimais atsiskaityta su bendrovėmis. Pervesti į realiai jokios veiklos nevykdžiusių bendrovių sąskaitas pinigai būdavo išgryninami. Tokiu būdu buvo pasisavintas didelės vertės bendrovei „Jondras“ priklausantis turtas – daugiau nei 880 tūkstančių litų, apgaule UAB „Jondras“ naudai išvengta turtinės prievolės – į valstybės biudžetą nesumokėta 143 317 litų pridėtinės vertės mokesčio ir 119 431 litas pelno mokesčio.
 Atliekant antrąjį ikiteisminį tyrimą buvo atskleista, kad 2002 m. rugpjūčio–2004 m. kovo mėn. UAB „Grundolita“ direktorius A. B. kartu su kitos bendrininkų grupės, kurią atskleidė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, nariais suklastojo kelių taip pat realiai neveikiančių uždarųjų akcinių bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentus. Šių sąskaitų pagrindu buvo sumokėta neveikiančioms bendrovėms, o iš jų sąskaitų bankomatuose būdavo nuimdavo grynieji pinigai.
  Atliekant ikiteisminius tyrimus statybų bendrovės atlygino valstybei padarytą žalą ir į valstybės biudžetą sumokėjo beveik 400 000 litų.  
 Prokuroras, surašęs kaltinamuosius aktus, bylas perdavė Vilniaus apygardos teismui.
 Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą Baudžiamasis kodeksas nustato laisvės atėmimą iki dešimties metų, už sukčiavimą – iki aštuonerių, tačiau jei asmuo pripažįsta savo kaltę, gailisi, atlygina padarytą žalą, teismas kaltinamajam gali skirti ir švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tokiais pavyzdžiais galėtų būti Vilniaus apygardos teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėtos bylos dėl UAB „Brukas“ ir „Autochemija“ bei jų direktorių padarytų analogiškų nusikalstamų veikų. Lietuvos apeliacinis teismo nuosprendžiu UAB „Autochemija“ buvo skirta 800 MGL (100 000 litų) bauda, o jos direktoriui – 250 MGL (31 250 litų). Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu UAB „Brukas“ skirta 400 MGL (50 000 litų), o vadovui skirta 160 MGL (20 000 litų) bauda.

Prenumerata

Įrašykite savo el. pašto adresą ir gaukite FNTT naujienas




Pateik informaciją, gauk atlygį

Informacijos apie  grynųjų pinigų ir įtartinas pinigines operacijas teikimas