LT EN
Pradžia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

FNTT pristatė su virtualiomis valiutomis ir ICO susijusias grėsmes

FNTT pristatė su virtualiomis valiutomis ir ICO susijusias grėsmes

Spalio 3 dieną politikams bei valstybės institucijų vadovams Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pristatė finansinių technologijų sektoriaus (FINTECH), visų pirma virtualių valiutų bei jų platinimo veiklos (ICO), keliamą grėsmę bei galimą naudą Lietuvos ekonomikai.

Seminare „Finansinių technologijų sektoriaus plėtra, galimybės ir iššūkiai“ dalyvavo Seimo narys Viktoras Rinkevičius, Lietuvos banko, Finansų, Teisingumo, Vidaus reikalų, Ūkio ministerijų, Generalinės prokuratūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Valstybės saugumo departamento atstovai.

„Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pasisako už naujoves bei už inovatyvias technologijas, bet joms turėtų galioti tam tikri reguliavimo ir kontrolės mechanizmai. Per virtualias valiutas juda didžiuliai pinigų srautai, tačiau neramina tai, jog jie kuo greičiau konvertuojami į dolerius bei eurus, pačios virtualios valiutos kaip įmanoma greičiau atsisakant“, – apie galimus virtualių valiutų rinkos pavojus perspėjo FNTT direktorius Antoni Mikulskis.

Augant atsiskaitymams už įvairias paslaugas bei prekes virtualiomis valiutomis (bitcoin, ethereum, riplle ir kt.), tobulėja nauji verslo vystymo modeliai bei būdai pritraukti lėšas. Tačiau kadangi atsiskaitymas jomis yra anonimiškas ir todėl beveik nesusekamas, o Lietuvoje virtualių valiutų apyvartos nereguliuoja Lietuvos bankas ar kitos valstybinės institucijos, įžvelgiama ir šių valiutų keliama grėsmė.

FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas seminaro metu aiškino, kaip veikia vadinamieji ICO – bet kam internetu parduodamos įmonės akcijos, perkamos apmokant virtualiomis valiutomis, dažniausiai eteriu. Priešingai nei prekyba akcijų biržose, įmonės akcijų pardavimas per ICO yra visiškai anonimiškas, todėl milžiniškos Lietuvos startuolių pritraukiamos sumos gali būti ne vien geranoriškos investicijos, bet ir nusikalstamos kilmės pinigai. 

„Pagal ICO pritrauktas sumas Lietuva yra viena pasaulinių lyderių ir rodo didžiausią, 305 proc., augimą iš visų pasaulio valstybių. Skaičiai viešuose šaltiniuose įvairūs, „Verslios Lietuvos“ duomenimis, per pusantrų metų Lietuvos startuoliai iš ICO surinko 500 mln. eurų“, – aiškina M. Petrauskas. Pabrėžiama, kad ICO leidėjams negalioja jokie specialūs reikalavimai užtikrinti, kad investuotojai būtų identifikuojami, tad garantuoti, jog tarp šių milijonų nėra nelegalios kilmės pinigų – beveik neįmanoma.

Virtualios valiutos sukurtos būtent siekiant išvengti su doleriais ar eurais siejamos kontrolės, tad jokia institucija nevaldo jų naudojimo. Maža to, kai pardavimai vyksta skirtingose šalyse, net identifikavus juose dalyvavusius asmenis, nusikaltėliams galiotų skirtingi įstatymai. 

„Visame pasaulyje pažymimos keturios didžiausios galimos rizikos: anonimiškumas, tarpvalstybinis sandorių pobūdis, paslaugų segmentacija ir decentralizuota sistema. Kitaip tariant, galbūt vykdomi pinigų plovimai, juose gali dalyvauti sankcionuojamų valstybių piliečiai, todėl yra tikimybė finansuoti terorizmą. Norint atlikti tyrimą, reikia gauti daugybės skirtingų žaidėjų, esančių skirtingose šalyse, informaciją ir nėra jokios institucijos, kuri galėtų pateikti esminius jų duomenis“, – problemą analizuoja M. Petrauskas.

FNTT parengtos virtualių valiutų naudojimo Lietuvoje analizės pagrindu siūloma tobulinti bei naujas, virtualių valiutų rinkai paruoštas nuostatas pritaikyti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme. Dėmesys virtualioms valiutoms skiriamas ir 2018-ųjų Europos Parlamento šiemet priimtoje įstatymo Direktyvoje (2018/843), tačiau Lietuvoje raginama priimti griežtesnę tvarką ir užbėgti galimiems nusikaltimams už akių.

Seminare vykusioje diskusijoje politikai ir valstybės institucijų atstovai pabrėžė, kad užtikrinti skaidrias finansines operacijas kartu neapribojant finansinių technologijų sektoriaus plėtros bus sudėtinga užduotis, nes pernelyg kategoriškų apribojimų įvedimas paralyžiuos rinką, kuri pasaulyje neišvengiamai toliau plėsis.

Vis tik galima įžvelgti ir pozityvių ženklų. Kadangi Lietuvoje FINTECH plėtra itin ryški ir lenkia daugelį Vakarų šalių, Lietuvos ekspertai turi progą greičiau imtis nuo galimų grėsmių apsaugančių sprendimų.

 „Galime pritaikyti analogiją su krepšininkais. Krepšininkai nori žaisti su aiškiomis taisyklėmis: tai naudinga ir žaidėjams, ir teisėjams, ir gerbėjams. Jei kas nors nori žaisti be taisyklių, tokį krepšinį galima žaisti nebent kieme“, – reziumavo vienas diskusijos dalyvių. Tikimasi, kad tokie pasikeitimai būtų naudingi visiems šiame sektoriuje dirbantiems asmenims.

Prenumerata

Įrašykite savo el. pašto adresą ir gaukite FNTT naujienas




Pateik informaciją, gauk atlygį

Informacijos apie  grynųjų pinigų ir įtartinas pinigines operacijas teikimas