LT EN
Pradžia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

FNTT ataskaitoje – specialistams nerimą keliančios tendencijos, toliau sparčiai daugėja pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas

FNTT ataskaitoje – specialistams nerimą keliančios tendencijos, toliau sparčiai daugėja pranešimų...

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pinigų plovimo prevencijos skyrius pristatė kasmetinę skyriaus veiklos ataskaitą. Joje – tradicinė pinigų plovimo prevencijos analizė, duomenys apie tarptautinį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos institucijomis, teisėkūros pinigų plovimo prevencijos srityje naujovės, kita statistinė informacija.

Ataskaitoje pažymima, jog 2019 metais toliau augo pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas skaičius: jeigu prieš 5 metus tokių pranešimų kasmet būdavo kiek daugiau nei pusė tūkstančio, tai šiuo metu šis skaičius išaugo kone tris kartus. Pernai Pinigų plovimo prevencijos valdyba gavo iš viso 1501 pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, arba beveik 10 procentų daugiau, negu 2018 metais. Pranešimus teikė įvairios finansų įstaigos, valstybės institucijos, kiti įpareigotieji subjektai, užsienio finansinės žvalgybos padaliniai. Beveik pusę gautų pranešimų pateikė bankų sektorius – bankai privalo laikytis terorizmo ir pinigų plovimo prevencijos reikalavimų ir pranešti institucijoms apie menkiausius įtarimus.

Pažymėtina, kad 2019 metais padaugėjo pranešimų iš grynųjų pinigų perlaidomis užsiimančių bendrovių. Pastebimai sumažėjo pranešimų iš kazino. Kadangi pastaruosius metus Lietuvos bankas išdavė nemažai licencijų naujiems finansų rinkos dalyviams – elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms, specializuotiems bankams, atitinkamai daugiau šių subjektų, laikydamiesi nustatytų normų, pradėjo siųsti pranešimus apie bent kiek įtartinas pinigines operacijas ar sandorius. Įvertinus gautus pranešimus apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius nustatyta, kad didesnę dalį pirminių nusikaltimų, t. y. nusikaltimų, kuriuos vykdant buvo įgytas, legalizuotas ar bandomas legalizuoti turtas, sudarė mokestiniai nusikaltimai ir sukčiavimas.

“Vykdant klientų stebėseną, daugiau pranešimų teikta apie Lietuvos fizinių (daugiau nei 860) ir juridinių asmenų (daugiau nei 500) įtartinas pinigines operacijas ar sandorius. Tačiau 2019 metais labai padidėjo pranešimų, kuriuose pagrindiniai subjektai yra užsienio fiziniai (daugiau nei 530, 2018 m. – 340)  ir juridiniai asmenys (daugiau nei 316, 2018 m. – 250). Šiuos pranešimus daugiausia siuntė elektroninių pinigų įstaigos, kurių sąskaitose vyko piniginės operacijos tarp užsienio piliečių. Be to, nemaža dalis pranešimų buvo susijusi su sukčiavimais per įvairias internetines platformas (pvz., eBay, On-Line trading platform ir pan.)”, - sako Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pinigų plovimo valdybos skyriaus vadovas Vilius Pečkaitis.

2019 m. gauti 124 pranešimai apie sustabdytas pinigines operacijas įpareigotųjų subjektų klientų sąskaitose. Sustabdytų piniginių operacijų suma – daugiau nei 37 mln. eurų (2018 m. – daugiau nei 26 mln. eurų), iš jų beveik 8 mln. eurų vėliau pritaikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas baudžiamojo proceso kodekso tvarka.

Gaudamas pranešimus apie įtartinas pinigines operacijas, Pinigų plovimo prevencijos skyrius pernai išskyrė šias pagrindines tendencijas: socialinės inžinerijos sukčiavimą, sukčiavimą panaudojant elektroninę valiutą, įtartinas grynųjų pinigų operacijas, panaudojant fiktyvias įmones, įtartinas grynųjų pinigų perlaidas, panaudojant vadinamuosius greituosius mokėjimus.

„2019 metais socialinės inžinerijos sukčiavimo tendencija išliko, tačiau reikia pripažinti, kad sukčiai darosi vis išradingesni: pavyzdžiui, jeigu anksčiau būdavo gaunami pranešimai apie šį sukčiavimo būdą panaudojant psichologinį manipuliavimą ir įtaigą (dažniausiai telefoninių pokalbių metu), tai pastaruoju metu gaunama informacija apie neteisėtą  įsilaužimą į įmonių elektroninius susirašinėjimus, apsimetant partneriu ir prašant nukreipti piniginius atsiskaitymus į kitas kredito įstaigas ir jose atidarytas sąskaitas. Pvz.,  buhalteris būna apgaule įtikinamas, kad įmonė skolinga lėšų, ir paveiktas tokios apgaulės atlieka mokėjimo pavedimus įmonei, kuri realiai jokių paslaugų ar prekių nesuteikė. Tam taip pat naudojamos nusikaltėlių bankuose atidarytos neseniai užregistruotų Lietuvos įmonių sąskaitos, kuriose nevyksta jokių reikšmingų piniginių operacijų, atsiskaitymų, susijusių su verslo veikla, neatliekami mokėjimo pavedimai darbuotojams ir kt. Tokios įmonės įprastai neturi darbuotojų, o įmonių vadovai, atidarantys sąskaitas bankuose, būna jauno amžiaus asmenys ar užsieniečiai“, – pasakoja pinigų plovimo prevenciją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje kuruojantis direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas.

Pasak M. Petrausko, pastebėtina, kad smarkiai sumažėjo sukčiavimo būdu gaunamų pinigų sumos, kurios anksčiau siekdavo šimtus tūkstančių eurų, o dabar – tūkstančius ar dešimtis tūkstančių eurų, tačiau išaugo tokių apgaulingų pavedimų skaičius.

2019 m. padaugėjo atvejų, kai siekiama apgaule išvilioti Lietuvos bei užsienio fizinių asmenų lėšas, siūlant įsigyti neva egzistuojančią virtualiąją valiutą. Pasinaudojant tam tikslui specialiai internetiniuose puslapiuose sukurta ir skelbiama reklama, siūloma „pelningai investuoti“ savo lėšas į investicines paslaugas teikiančias finansų įstaigas, virtualiųjų valiutų keityklas, kurios tokius mokėjimo pavedimus gauna ir į Lietuvoje atidarytas sąskaitas.

Fiziniam asmeniui susisiekus pagal skelbimą, siūloma atidaryti sąskaitą, į ją įnešti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, tuomet lėšos neva investuojamos į virtualiąsias valiutas. Realiai jokios investicijos nevyksta, o pinigai tiesiog apgaule užvaldomi. Asmenys, supratę praradę asmenines lėšas, kreipiasi į finansų įstaigas su prašymais grąžinti lėšas dėl sukčiavimo.

Beje, Latvijos fizinių ir juridinių asmenų atidaromas banko sąskaitas nelegaliai veiklai Lietuvoje vykdyti pastaruoju metu pakeitė daugiausiai Ukrainos piliečiai, kurie atidaro savo asmenines sąskaitas ar įgyja Lietuvoje registruotas bendroves. Vėliau į bankų sąskaitas įplaukia didelės pinigų sumos, kurios investuojamos į nekilnojamąjį turtą arba naudojamos kaip tranzitinės lėšos, pervedant jas į kitas šalis (ES).

FNTT Pinigų plovimo prevencijos skyrius savo ataskaitą teikia kasmet, susipažinti su ja galima tarnybos interneto svetainėje www.fntt.lt.

Prenumerata

Įrašykite savo el. pašto adresą ir gaukite FNTT naujienas




Pateik informaciją, gauk atlygį

Informacijos apie  grynųjų pinigų ir įtartinas pinigines operacijas teikimas