LT EN
Pradžia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Korupcijos pasireiškimo tikimybė

KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBOJE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS NAUDOJIMOSI  TARNYBINIU TRANSPORTU NUSTATYMO IR ĮVERTINIMO APRAŠYMAS

Vadovaudamasi Korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – KPĮ) 6 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis, Valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2011-05-13 įsakymu Nr. 2-170, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) atliko korupcijos pasireiškimo tikimybės naudojantis tarnybiniu transportu nustatymą ir įvertinimą.

Korupcijos pasireiškimo tikimybės naudojantis tarnybiniu transportu įvertinimas atliktas siekiant nustatyti galimą riziką Tarnybos administracijos darbuotojams piktnaudžiauti tarnybiniu transportu, sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, įvertinti teisinį reglamentavimą, užtikrinantį efektyvų ir racionalų valstybės turto valdymą ir naudojimąsi juo.

Nustatyta, kad Tarnybos tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-11-17 nutarimas Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių biudžetinėse įstaigose“, TVŪD transporto priemonių naudojimo taisyklės, patvirtintos TVŪD direktoriaus 2016-12-23 įsakymu Nr. 8V-221 (toliau – TVŪD transporto priemonių naudojimo taisyklės), ir Tarnybos transporto priemonių naudojimo taisyklės, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2008-03-28 įsakymu Nr. 38-V (2012-03-26 įsakymo Nr. V-78 redakcija) (toliau – Tarnybos transporto priemonių naudojimo taisyklės).

Tarnybos transporto priemonių naudojimo taisyklės laikytinos pagrindiniu Tarnybos vidaus teisės aktu, nustatančiu korupcijos prevencines priemones naudojantis Tarnybos tarnybiniais automobiliais. Jose įtvirtintos nuostatos, kad tarnybiniai automobiliai naudojami tik Tarnybos uždaviniams ir funkcijoms vykdyti (3 p.); tarnybinio automobilio naudojimo apskaitos pirminis dokumentas yra tarnybinio automobilio kelionės lapas, kuris pildomas kiekvieną tarnybinio automobilio naudojimo dieną. Tarnybinio automobilio, kuriame yra įrengta telemetrinė transporto stebėjimo sistema, kelionės lapas pildomas už kiekvieną praėjusią savaitę paskiau einančios savaitės pirmąją darbo dieną, o kelionės lape nurodytų kitų mėnesio dienų skiltys nepildomos (12 p.); Turto valdymo skyriaus darbuotojai ir tarnybinius automobilius eksploatuojančių Tarnybos padalinių vadovai nuolat kontroliuoja, kaip saugomi ir naudojami tarnybiniai automobiliai, o nustatę pažeidimus, imasi priemonių nustatytiems trūkumams pašalinti (15 p.); vykti tarnybiniu automobiliu į komandiruotę leidžiama Tarnybos direktoriui pasirašius įsakymą, kuriame nurodyti į komandiruotę vykstantys darbuotojai, išvykimo ir grįžimo datos, komandiruotės laikas, numatomas maršrutas (16 p.); darbuotojai priskirtus tarnybinius automobilius gali naudoti po darbo, poilsio ir švenčių dienomis tik vykdydami tarnybines pareigas (17 p.).

Be to, viena iš prevencinio pobūdžio procedūrų – galimybė vykti tarnybiniu automobiliu tik gavus tiesioginio vadovo leidimą, yra numatyta ir Tarnybos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2006-09-13 įsakymu Nr. V-90 (Tarnybos direktoriaus 2016-07-15 įsakymo Nr. V-162 redakcija), 26 p. Ši kontrolės priemonė užtikrina, kad naudojimasis tarnybiniu automobiliu galimas tik suderinus su tiesioginiu vadovu, kuris privalo žinoti apie darbuotojui pavestų funkcijų vykdymą ne Tarnybos patalpose.

Išsamiam korupcijos pasireiškimo tikimybės įvertinimui atlikti buvo analizuojami ne tik tarnybinių automobilių naudojimą reglamentuojantys teisės aktai, automobilių nuomos, subnuomos, panaudos sutartys, bet ir Tarnybos Turto valdymo skyriaus nuostatai, pareigybių aprašymai,  Tarnybos administracijos padalinių vadovų ir Turto valdymo skyriaus (toliau – TVS) pateikti atsakymai į jiems užduotus klausimyno klausimus. Nustatyta, kad automobiliai po darbo, švenčių ir poilsio dienomis yra laikomi skirtingose vietose: uždarose automobilių aikštelėse, Tarnybos tarnybiniuose garažuose, policijos komisariatų  garažuose ar aikštelėse, TVŪD saugojimo aikštelėje.

Pagal surinktą informaciją taip pat nustatyta, kad Tarnyba naudojasi 60-čia skirtingais pagrindais valdomų automobilių. Siekiant išsamaus vertinimo atlikimo, korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas buvo atlikta kiekvienai automobilių grupei (4 grupės) atskirai.

              I grupė

Tarnyba savo žinioje turi 24 patikėjimo teise valdomus valstybei nuosavybės teise priklausančius lengvuosius tarnybinius automobilius. Visi automobiliai Tarnybos direktoriaus įsakymais priskirti konkretiems asmenims, taip pat paskirti atsakingi už šių automobilių priežiūrą ir apskaitos tvarkymą asmenys, nustatytos kuro suvartojimo normos. Tačiau pastebėtina, kad atsakingais už 8 automobilių priežiūrą yra paskirti asmenys, kurių tiesioginių pareigų atlikimas nėra susijęs su transporto priemonių technine priežiūra.

Įvertinus esamą teisinį reguliavimą, nustatantį Tarnybos tarnybinių automobilių naudojimo tvarką ir taikomas kontrolės priemones (Tarnybos transporto priemonių naudojimo taisyklių 3, 12, 15, 16, 17 p., Tarnybos vidaus tvarkos taisyklių 26 p.), ir technines prevencines priemones, drausminančias asmenis piktnaudžiauti patikėtu automobiliu (telemetrinė transporto stebėjimo sistema), teigtina, kad galimybė Tarnybos darbuotojams tarnybinius automobilius panaudoti ne tarnybos, o asmeniniais tikslais yra minimali ir valdoma. Tačiau, siekiant visiškai pašalinti tarnybinio transporto naudojimo piktnaudžiavimo riziką, būtina nustatyti papildomas prevencines priemones: administracijos padalinių vadovams nustačius pareigą kontroliuoti, kaip saugomi ir naudojami tarnybiniai automobiliai, būtina teisės aktais aiškiai nustatyti, ko dabar nėra, kur tarnybiniai automobiliai turi būti laikomi (saugomi) po darbo, poilsio ir švenčių dienomis; užtikrinant tinkamą tarnybinių automobilių naudojimo kontrolę ir apskaitą, siūlytina nustatyti privalomą tarnybinių automobilių išvykų registracijos žurnalą arba apsvarstyti elektroninio automobilių išvykų registracijos žurnalo, kaip vienos iš efektyvios kontrolės priemonių, sukūrimo tikslingumą.

Kita tinkamo naudojimosi tarnybiniais automobiliais kontrolės forma – ataskaitų apie tarnybinių lengvųjų automobilių panaudojimą rengimas. Kelionės lapai pildomi kiekvieną darbo dieną, o automobilio, kuriame yra įrengta telemetrinė transporto stebėjimo sistema – už kiekvieną praėjusią savaitę paskiau einančios savaitės pirmąją dieną. Kelionės lapų įrašais vadovaujamasi tvarkant tarnybinių automobilių kuro sunaudojimo apskaitą (pasibaigus ataskaitiniam mėnesiui, kelionės lapai kartu su kuro pirkimą patvirtinančiais dokumentais yra perduodami Finansų skyriui). Pažymėtina, kad Tarnyboje šiuo metu veikianti labai svarbi prevencinė automobilių techninė kontrolės priemonė – telemetrinė transporto stebėjimo sistema yra įdiegta 19-oje iš 24 Tarnybos tarnybinių automobilių. Naudojantis šia priemone, galima nustatyti automobilio buvimo vietą, maršrutus, variklio darbo laiką, automobilio greitį.

              II grupė

Tarnyba už užmokestį laikinai naudojasi 3 lengvaisiais automobiliais, kuriuos 3 metų laikotarpiui (iki 2018-09-01) pagal 2015-06-12 automobilių nuomos sutartį Nr. 07-6-32 nuomojasi iš juridinio asmens. Automobilių nuomos paslauga įsigyta Tarnybos funkcijoms vykdyti įgyvendinant 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą.

Šios grupės automobiliai Tarnybos direktoriaus įsakymu yra priskirti pareigūnams (17 pareigybių), atliekantiems 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos funkcijų įgyvendinimą. Tarnybos direktoriaus įsakymu taip pat paskirti asmenys, atsakingi už transporto priemonių priežiūrą ir apskaitos tvarkymą, nustatyta rida vienai transporto priemonei per mėnesį ir transporto priemonių kuro suvartojimo normos. Tačiau pažymėtina, kad nėra nustatyta, kur II grupės automobiliai turi būti laikomi po darbo, poilsio ir švenčių dienomis, bei neužvestas šių automobilių išvykų registracijos žurnalas. Šiuose automobiliuose nėra įrengta automobilių techninė kontrolės priemonė – telemetrinė transporto stebėjimo sistema.

              III grupė

Tarnyba laikinai valdo ir naudoja 21 lengvąjį automobilį, kuriuos 5 metų laikotarpiui (iki 2019-03-26) pagal 2014-03-17/18 panaudos sutartį  Nr. 363-26/07-6-12 (2017-05-10 Nr. 8S-66) Tarnybai perdavė TVŪD (automobilių valdytojas patikėjimo teise).

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis šių automobilių naudojimą, yra TVŪD transporto priemonių naudojimo taisyklės. Šių taisyklių 17 p. yra nurodyta, kad „Aptarnaujama įstaiga TVŪD raštu informuoja apie aptarnaujamai įstaigai perduotų transporto priemonių priskyrimą darbuotojams. Aptarnaujamai įstaigai perduotų transporto priemonių naudojimo tvarką (jų priskyrimą vairuotojams, užsakymą/naudojimą, priėmimą/grąžinimą ir kt.), kiek to nereglamentuoja Taisyklės, nustato aptarnaujamos įstaigos vadovas“. Remiantis šiomis nuostatomis, Tarnyba pagal panaudos sutartį naudojamus tarnybinius automobilius privalo priskirti konkretiems asmenims ir, kiek nereglamentuoja TVŪD taisyklės, savo teisės aktais reglamentuoti šių automobilių panaudojimą. Todėl, siekdami nustatyti šių automobilių priskyrimo tinkamumą Tarnybos darbuotojams, Imuniteto ir kontrolės skyriaus darbuotojai TVŪD Autoūkio skyriuje susipažino su šių automobilių (21) dokumentais, įskaitant ir jų priskyrimą nurodančius automobilio priėmimo–perdavimo aktus. Išanalizavus priėmimo–perdavimo aktus nustatyta, kad Tarnybos laikinai valdomo ir naudojamo 21 lengvojo automobilio priskyrimas kai kuriose valdybose nėra tinkamai sutvarkytas, t. y. automobiliai nėra priskirti visiems padalinio darbuotojams, kurių tiesioginių funkcijų vykdymui būtinas tarnybinis transportas.

Tų pačių taisyklių 54 p. nurodyta, kad „<...> po darbo, poilsio, švenčių dienomis <...> transporto priemonės laikomos atitinkamai aptarnaujamos įstaigos vadovo <...> nustatytoje nuolatinėje laikymo vietoje.“ Pagal TVS pateiktą informaciją nustatyta, kad jokiame teisės akte nėra nurodytos šių automobilių laikymo vietos po darbo, poilsio ir švenčių dienomis.

Atlikus panaudos sutarties, TVŪD transporto priemonių naudojimo taisyklių ir Tarnybos vidaus teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinių automobilių naudojimo tvarką ir taikomas technines priemones, sisteminę analizę teigtina, kad šių lengvųjų automobilių naudojimas yra nepakankamai reglamentuotas. Tai reiškia, kad neužtikrinama automobilių priskyrimo konkretiems Tarnybos asmenims kontrolė, taip pat nenustatytos šių automobilių laikymo vietos po darbo, poilsio ir švenčių dienomis, nors to reikalauja TVŪD transporto priemonių naudojimo taisyklės. Taip pat nėra tarnybinių automobilių išvykų registracijos žurnalo, nėra sumontuotos telemetrinės transporto stebėjimo sistemos, kuria naudojantis būtų galima nustatyti automobilio buvimo vietą, maršrutus, variklio darbo laiką, automobilio greitį.

              IV grupė

Tarnyba laikinai valdo ir naudoja 12 lengvųjų automobilių, kuriuos 2 metų laikotarpiui (iki 2019-02-01) pagal 2017-01-05 automobilių subnuomos sutartį Nr. 8S-3/07-6-1700003 Tarnybai perdavė TVŪD (automobilių valdytojas pagal nuomos sutartį).

Šių automobilių, kaip ir III grupės, naudojimą reglamentuoja TVŪD transporto priemonių naudojimo taisyklės. Analogiškai kaip nurodyta III grupės automobilių naudojimo vertinime, TVŪD transporto priemonių taisyklės nustato pareigą informuoti TVŪD apie transporto priemonės priskyrimą darbuotojams. Todėl, kaip ir dėl III grupės automobilių, Imuniteto ir kontrolės skyriaus darbuotojai, TVŪD Autoūkio skyriuje susipažino su šių automobilių (12) dokumentais, įskaitant ir jų priskyrimą nurodančiais automobilio priėmimo–perdavimo aktais. Išanalizavus priėmimo–perdavimo aktus nustatyta, kad Tarnybos laikinai valdomų ir naudojamų 12 lengvųjų automobilių priskyrimas kai kuriose valdybose nėra tinkamai sutvarkytas, t. y. automobiliai nėra priskirti visiems padalinio darbuotojams, kurių tiesioginių funkcijų vykdymui būtinas tarnybinio transporto eksploatavimo užtikrinimas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti automobilių priskyrimo efektyvumą, siūlytina sudaryti ir Tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtinti darbuotojų, turinčių teisę eksploatuoti tarnybinius automobilius, sąrašą, kuris būtų pateikiamas TVŪD Autoūkio skyriui.

Be to, pagal TVS pateiktą informaciją nustatyta, kad jokiame teisės akte nėra nurodytos šių automobilių laikymo vietos po darbo, poilsio ir švenčių dienomis, nors to reikalauja TVŪD transporto priemonių naudojimo taisyklės.

Atlikus panaudos sutarties, TVŪD transporto priemonių naudojimo taisyklių ir Tarnybos vidaus teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinių automobilių naudojimo tvarką ir taikomas technines priemones, sisteminę analizę teigtina, kad šių lengvųjų automobilių naudojimas nepakankamai reglamentuotas. Tai reiškia, kad neužtikrinama automobilių priskyrimo konkretiems Tarnybos asmenims kontrolė, taip pat nenustatytos šių automobilių laikymo vietos po darbo, poilsio ir švenčių dienomis, nors tai ir nustato TVŪD transporto priemonių naudojimo taisyklės. Taip pat nėra tarnybinių automobilių išvykų registracijos žurnalo, nesumontuota telemetrinė transporto stebėjimo sistema.

Atlikus korupcijos pasireiškimo tikimybės naudojimosi Tarnybos valdomų tarnybinių transportu (iš viso 60 tarnybinių automobilių) nustatymo analizę, galima teigti, kad buvo nustatyti šie korupcijos rizikos veiksniai:

  1. Nepakankamai reglamentuota pagal panaudos ir subnuomos sutartis valdomų tarnybinių automobilių (III ir IV grupės) naudojimo tvarka.
  2. Nepakankamas pagal panaudos ir subnuomos sutartis valdomų tarnybinių automobilių (III ir IV grupės) priskyrimo kontrolės užtikrinimas.
  3. Nenustatyta automobilių (I, II, III, IV grupės) laikymo vieta po darbo, poilsio ir švenčių dienomis.
  4. Nenustatyta automobilių (I, II, III, IV grupės) išvykų registracijos tvarka.
  5. Automobiliuose (II, III, IV grupės) nėra įrengta telemetrinė transporto stebėjimo sistema.
  6. Už aštuonių automobilių (I ir II grupės) priežiūrą paskirti pareigūnai (tyrėjai), kurių tiesioginių pareigų atlikimas nėra susijęs su tarnybinio transporto techninės priežiūros vykdymu.

              Atsižvelgiant į nustatytus rizikos veiksnius, siūlomos korupcijos riziką mažinančios priemonės, kurios turėtų būti įgyvendintos iki 2017-12-31:

  1. Reglamentuoti pagal panaudos ir subnuomos sutartis valdomų tarnybinių automobilių (III ir IV grupės) panaudojimą, t. y. Tarnybos transporto priemonių naudojimo taisyklėse įrašyti atskirą nuostatą, reglamentuojančią (nustatančią) Tarnybos laikinai naudojamų ir valdomų (panaudos, subnuomos ir kitais teisės pagrindais) transporto priemonių panaudojimą, kiek jo nereglamentuoja TVŪD transporto priemonių taisyklės.
  2. Transporto priemonių priskyrimo kontrolės užtikrinimui Tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtinti darbuotojų, turinčių teisę eksploatuoti pagal panaudos ir subnuomos sutartis valdomus tarnybinius automobilius (III ir IV grupės), sąrašus.
  3. Nustatyti visų Tarnyboje naudojamų automobilių laikymo vietą po darbo, poilsio ir švenčių dienomis.
  4. Apsvarstyti tikslingumą parengti ir patvirtinti privalomą ranka pildomą arba elektroninį tarnybinių automobilių išvykų registracijos žurnalą, kuriame būtų nurodoma automobilio markė, modelis, valstybinis numeris, darbuotojo vardas, pavardė, pareigos, parašas, kelionės tikslas, automobilio paėmimo ir grąžinimo data, laikas.
  5. Įvertinus galimybę, visuose Tarnybos naudojamuose (valdomuose) automobiliuose sumontuoti telemetrinę transporto stebėjimo sistemą.
  6. Vietoje pareigūnų, kurie Tarnybos direktoriaus įsakymais paskirti atsakingais už automobilių (I ir II grupės 8 automobiliai) priežiūrą ir kurių tiesioginių pareigų atlikimas nėra susijęs su tarnybinio transporto techninės priežiūros vykdymu, paskirti Tarnybos darbuotojus, kurių pareigybės aprašyme yra nustatyta ši funkcija.

KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS SRITYJE NUSTATYMO IR ĮVERTINIMO APRAŠYMAS

Vadovaudamasi Korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – KPĮ) 6 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601, 5–7 punktų nuostatomis, Valstybės ar savivaldybės įstaigų veikos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 2-170, bei vykdydama Korupcijos prevencijos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 1V-263, 9.1.2–9.2.4 punktų nuostatas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) atliko korupcijos pasireiškimo tikimybės Tarnybos pinigų plovimo prevencijos srityje nustatymą bei jo įvertinimą. Atliekant korupcijos pasireiškimo tikimybės Tarnybos pinigų plovimo prevencijos srityje nustatymą buvo atsižvelgta į 2015 metais pateiktą Lietuvos Respublikos nacionalinį pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą bei sukurtą naująją informacinę sistemą (PPPIS).

Tarnyba yra pagrindinė institucija, koordinuojanti pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Tarnybos padalinys, kuriam pavesta įgyvendinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones ir kuris yra atsakingas už turimos ekonominių bei finansinių procesų informacijos analizę ir siekia identifikuoti nusikalstamo poveikio grėsmes, galinčias neigiamai paveikti valstybės finansų sistemą, yra Pinigų plovimo prevencijos valdyba (toliau – PPPV).

Tarnyba, įvertinusi Valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijose nurodytus kriterijus, nustatė Tarnybos pinigų plovimo prevencijos srities atitiktį KPĮ 6 straipsnio 3 dalyje nustatytiems kriterijams: pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas (2 p.); naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija (6 p.). Atliekant korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą, analizei buvo pasirinktos trys svarbiausios PPPV atliekamos funkcijos, atitinkančios korupcijos KPĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 6 punkto kriterijus:

  1. Įgyvendina prevencines priemones, užkertančias kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui ir padedančias atskleisti šios srities nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus.

Viena iš Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – PPTFPĮ).  įtvirtintų pinigų plovimo prevencijos priemonių – finansų įstaigos privalo informuoti Tarnybą apie jų klientų atliekamas ar bandomas/ketinamas atlikti įtartinas pinigines operacijas. Atsižvelgiant į tai, kad iš finansų įstaigų ir kitų subjektų gaunama informacija apie 15 000 eurų ir didesnes grynųjų pinigų operacijas sudaro ypač didelį srautą – kiekvienais metais pranešama apie daugiau kaip pusę milijono tokių operacijų, – todėl, modernizuojant pranešimų, priėmimo, apdorojimo, perdavimo procesus ir siekiant efektyviai valdyti ir analizuoti didelius Tarnybos gaunamus informacijos srautus, buvo sukurta pinigų plovimo prevencijos informacinė sistema (PPPIS). Viena iš PPPIS posistemių – Dokumentų (pranešimų) valdymo ir duomenų apdorojimo posistemė (DVDAP), kuri iš pateiktų pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius grynaisiais pinigais bei pinigines operacijas arba sandorius, viršijančius 15 000 eurų sumą, tikrindama kiekvieną sandoryje dalyvaujantį subjektą pagal nustatytus kriterijus, apskaičiuoja kiekvieno sandorio rizikos tikimybės koeficientą.

Sisteminės teisės aktų, reglamentuojančių darbą su PPPIS, DVDAP, analizės atlikimo procedūras, analizės metu buvo nustatyta, kad esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas, siekiant užtikrinti nepertraukiamą, maksimalią ir visapusišką rizikingų piniginių operacijų atranką bei analizę ir tinkamą kontrolės mechanizmą tam tikruose etapuose, todėl tikslinga jį tobulinti.  

  1. Prižiūri finansų įstaigų ir kitų subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija.

Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo bei įvertinimo metu nustatyta, kad Tarnybos pareigūnų teisė tikrinti fizinių bei juridinių asmenų ūkinę finansinę veiklą įtvirtinta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatyme (1 straipsnio 1 dalies 1 punktas), konkreti Tarnybai paskirta pareiga prižiūrėti finansų įstaigų ir kitų subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija, įtvirtinta PPTFPĮ (4 straipsnio 9 dalis). Be to, patikrinimų atlikimas numatytas ir 2016 – 2018 m. strateginio veiklos plano priemonėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 1V-381. Analizės metu taip pat nustatyta, kad Tarnybos pareigūnų atliekamų ūkio subjektų patikrinimų tvarkos apraše padaliniai ir (arba) atskiri darbuotojai, atliekantys patikrinimus, nėra įvardinti, tačiau tame pačiame apraše nustatytos patikinimus atliekančių pareigūnų teisės ir pareigos, kuo ir vadovaujasi PPPV pareigūnai, atlikdami patikrinimus. Pati funkcija atlikti subjektų, atsakingų už pinigų plovimo/teroristų finansavimo priemonių įgyvendinimą, patikrinimus ir šioje srityje nagrinėti administracinės teisės pažeidimus nustatyta PPPV nuostatuose bei PPPV Analizės skyriaus nuostatuose. PPPV Analizės skyriaus pareigūnų įgaliojimai atlikti patikrinimus įtvirtinti jų pareigybių aprašymuose ir yra proporcingi jų vykdomoms funkcijoms.

  1. Naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija.

Vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, Tarnybos vykdoma pinigų plovimo prevencijos funkcija yra susijusi su valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos naudojimu. Įslaptintos informacijos administravimas PPPV vykdomas vadovaujantis Įslaptintos informacijos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2005 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1307 (2014 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 1194 redakcija). Tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. V-277 „Dėl asmenų paskyrimo organizuoti ir įgyvendinti įslaptintos informacijos, kuria disponuoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų misterijos, administravimą, apsaugą ir kontrolę“ PPPV paskirti du asmenys, atsakingi už PPPV esančios įslaptintos informacijos administravimą. Visi PPPV dirbantys pareigūnai turi leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Be to, kiekvienais metais darbuotojai pasirašytinai supažindinami su teisės aktais, reglamentuojančiais darbą su įslaptinta informacija. Įslaptintos informacijos administravimo, apsaugos ir kontrolės tvarkos pažeidimų PPPV nenustatyta.

Atlikus korupcijos pasireiškimo tikimybės Tarnybos pinigų plovimo prevencijos srityje nustatymą bei jo įvertinimą, siekiant maksimaliai sumažinti korupcijos pasireiškimo rizikos veiksnius ir korupcijos pasireiškimo tikimybę Tarnybos pinigų plovimo prevencijos srityje, buvo pateikti siūlymai šalinti teisinio reglamentavimo spragąs ir didinti vidaus kontrolės sistemos efektyvumą, t. y.:

  1. PPPV atlikti išsamų rizikos vertinimą sąlygojančių kriterijų analizę ir imtis priemonių veiksmingam DVDAP funkcijų įgyvendinimui identifikuojant rizikingiausias operacijas ir sandorius, jų išsamios analizės atlikimui.
  2. Siekiant Atitikties skyriaus darbą (darbas su DVDAP) organizuoti taip, kad rizikingų piniginių operacijų atranka būtų nepertraukiama, maksimali ir visapusiška, teisės aktais šią funkciją pavesti vykdyti ne mažiau kaip dviem pareigūnams.
  3. Įvertinti DVDAP apraše nustatyto pareigūno, atsakingo už DVDAP nustatomų rizikingų piniginių operacijų ir sandorių atranką analizei, veiksmų kontrolės mechanizmo įtvirtinimo tikslingumą.
  4. Įvertinti konkrečių ūkio subjektų patikrinimų, susijusių su pinigų plovimo prevencijos funkcijos vykdymu, kriterijų teisinio įtvirtinimo tikslingumą. 

Prenumerata

Įrašykite savo el. pašto adresą ir gaukite FNTT naujienas



Pateik informaciją, gauk atlygį

Informacijos apie  grynųjų pinigų ir įtartinas pinigines operacijas teikimas