Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba
en Svetainės medis Titulinis- Struktūra ir kontaktai
- Teisinė informacija
- Veikla
- Paslaugos
- Naujienos
- Klausimai
- Tarptautinis bendradarbiavimas
- Nuorodos
- Projektai
- Pinigų plovimo prevencija
- Europos bendrijos finansinių interesų apsauga
- Euro įvedimas
- Konkursai į valstybės tarnybą
- Viešieji pirkimai
Tarnyba vykdo visuomenės nuomonės apklausą. Kviečiame pareikšti savo nuomonę.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
Valstybės biudžetinė įstaiga
Šermukšnių g. 3, LT-01106 Vilnius
Kodas 188608786
Pasitikėjimo telefonas
(8 ~ 5) 261 62 05
Faksas (8 ~ 5) 262 18 26
El. paštas 
Duomenys apie Finansinių nusikaltimų
tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
Pinigų plovimo prevencija » Veikla
1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymą (Žin., 1997, Nr.64-1502). Įstatymas buvo parengtas vadovaujantis 1991 m. birželio 10 d. Europos Sąjungos direktyvos (91/308/EEC) "Dėl prevencinių priemonių, užkertančių kelią finansinės sistemos panaudojimui pinigų plovimo tikslais" ir 40 FATF rekomendacijų reikalavimais. 1998 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymu priėmė naują šio įstatymo redakciją (Žin., 1998, Nr.96-2658). Šio įstatymo atskiri straipsniai buvo keičiami Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. lapkričio 4 d. priimtu Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymu (Žin., 1999, Nr.99-2845), 2001 m. gegužės 22 d. - Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (Žin., 2001, Nr.48-1659), 2001 m. gruodžio 17 d. - Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymu (Žin., 2001, Nr.112-4079), 2003 m. balandžio 3 d. - Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymu (Žin., 2003, Nr.38-1730), 2003 m. liepos 4 d. - Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymu (žin., 2003, Nr.74-3431).
1997 m. birželio 26 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 81, 35 ir 326 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuris nustatė, kad pinigų plovimas yra nusikaltimas finansams ir apibrėžė jį kaip operacijų nusikalstamu būdu įgytais pinigais atlikimą arba nusikalstamu būdu įgytų pinigų panaudojimą komercinei, ūkinei veiklai, jei taip naudojant siekiama nuslėpti arba įteisinti tokius pinigus (326 str."Pinigų plovimas"). Taip pat nustatė, kad pinigų plovimas yra sunkus nusikaltimas (81 str.) ir teismas privalomai skiria kaip papildomą bausmę turto konfiskavimą už BK 326 str. numatyto nusikaltimo įvykdymą (35 str.).
Kartu buvo papildytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas 17214 straipsniu, kuris numato, kad pinigų plovimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų arba Lietuvos banko teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams.
Nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Vadovaujantis jo 216 str. baudžiamoji atsakomybė taikoma už nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą:
"1. Tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos,
baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.
2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo."
Vadovaujantis Pinigų plovimo prevencijos įstatymo nuostatomis, buvo priimta ar pakeista nemažai teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo vykdymą. Visi teisės aktų projektai buvo ruošiami derinant juos su Europos Sąjungos direktyvomis bei tarptautinėmis sutartimis.
Atsižvelgiant į Europos Sąjungos antrosios pinigų plovimo prevencijos direktyvos reikalavimus FNTT 2003 spalio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymas. Nauja jo redakcija, įsigaliojo 2004 m. sausio 1 d. numatė šiuos įstatymo pakeitimus, o 2004 m. balandžio 27 d. priimtas šio įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2004, Nr.73-2523).
2003 m. kovo 22 d įsigaliojo Tarptautinė konvencija dėl kovos su terorizmo finansavimu, Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 2002 m. gruodžio 3 d. Šis Jungtinių Tautų rėmuose priimtas tarptautinis dokumentas įpareigoja Susitariančiąsias Šalis imtis visų reikiamų priemonių, t.y. Konvencijoje numatytų veikų kriminalizavimas Susitariančiųjų Šalių baudžiamuosiuose įstatymuose, atsakomybės nustatymas fiziniams ir juriniams asmenims, bankinių operacijų atlikimą bei finansinių institucijų kontrolę užtikrinančių teisės aktų priėmimas, priemonių, būtinų nustatymui, susekimui, įšaldymui ar areštui lėšų, naudojamų arba skirtų Konvencijoje nurodytiems nusikaltimams padaryti, kad tokias lėšas būtų galima konfiskuoti.
Įgyvendinant terorizmo finansavimo prevenciją bei siekiant užtikrinti efektyvesnes pinigų plovimo prevencijos priemones, įstatyme atskiri straipsniai buvo papildyti atitinkamomis nuostatomis, įvesta "terorizmo finansavimo" sąvoka, išplėstos prevencijos priemonės (pinigų plovimo prevenciją vykdančias institucijas įpareigojant operacijas pinigais, kurios gali būti susijusios su terorizmo finansavimu, traktuoti kaip įtartinas), papildytas subjektų, įpareigotų teikti FNTT informaciją apie sandorius, sąrašas, FNTT teisės papildytos, suteikiant tarnybos pareigūnams įgaliojimus sustabdyti operacijų pinigais atlikimą, kai kyla įtarimas, kad jos gali būti susijusios su pinigų plovimu ar terorizmo finansavimu.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie LR VRM 2004 metais taip pat parengti ir LR Vyriausybės patvirtinti:
• LR Vyriausybės nutarimas „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis operacija su pinigais ar sandoris laikoma įtartinais, sąrašo patvirtinimo“
• LR Vyriausybės nutarimas „Dėl kliento atliekamų operacijų su pinigais ir sandorių registrų tvarkymo taisyklių“
• LR Vyriausybės nutarimas „Dėl kliento tapatybės bei kelių tarpusavyje susijusių operacijų su pinigais nustatymo, taip pat informacijos apie operacijas pinigais ar sandorius pateikimo ir į Lietuvos Respubliką įvežamų bei iš Lietuvos Respublikos išvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės tvarkos“
• LR Vyriausybės nutarimas „Dėl įtartinų operacijų su pinigais sustabdymo ir informacijos pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos taisyklių patvirtinimo“.
2008 m. sausio 24 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas. Šio įstatymo tikslas – pakeisti ir patikslinti galiojančio Pinigų plovimo prevencijos įstatymo nuostatas, siekiant įgyvendinti 2005 m. spalio 26 d. trečiosios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ir išvežamų iš jos, kontrolės, 2006 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos direktyvos 2006/70/EB, nustatančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB įgyvendinimo priemones, 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas, nuostatas bei tobulinti Pinigų plovimo prevencijos įstatymo nuostatas ir jų taikymo praktiką, atsižvelgiant į Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu (FATF) 2003 m. Rekomendacijas kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje.
1997 m. birželio 26 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 81, 35 ir 326 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuris nustatė, kad pinigų plovimas yra nusikaltimas finansams ir apibrėžė jį kaip operacijų nusikalstamu būdu įgytais pinigais atlikimą arba nusikalstamu būdu įgytų pinigų panaudojimą komercinei, ūkinei veiklai, jei taip naudojant siekiama nuslėpti arba įteisinti tokius pinigus (326 str."Pinigų plovimas"). Taip pat nustatė, kad pinigų plovimas yra sunkus nusikaltimas (81 str.) ir teismas privalomai skiria kaip papildomą bausmę turto konfiskavimą už BK 326 str. numatyto nusikaltimo įvykdymą (35 str.).
Kartu buvo papildytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas 17214 straipsniu, kuris numato, kad pinigų plovimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų arba Lietuvos banko teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams.
Nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Vadovaujantis jo 216 str. baudžiamoji atsakomybė taikoma už nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą:
"1. Tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos,
baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.
2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo."
Vadovaujantis Pinigų plovimo prevencijos įstatymo nuostatomis, buvo priimta ar pakeista nemažai teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo vykdymą. Visi teisės aktų projektai buvo ruošiami derinant juos su Europos Sąjungos direktyvomis bei tarptautinėmis sutartimis.
Atsižvelgiant į Europos Sąjungos antrosios pinigų plovimo prevencijos direktyvos reikalavimus FNTT 2003 spalio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymas. Nauja jo redakcija, įsigaliojo 2004 m. sausio 1 d. numatė šiuos įstatymo pakeitimus, o 2004 m. balandžio 27 d. priimtas šio įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2004, Nr.73-2523).
2003 m. kovo 22 d įsigaliojo Tarptautinė konvencija dėl kovos su terorizmo finansavimu, Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 2002 m. gruodžio 3 d. Šis Jungtinių Tautų rėmuose priimtas tarptautinis dokumentas įpareigoja Susitariančiąsias Šalis imtis visų reikiamų priemonių, t.y. Konvencijoje numatytų veikų kriminalizavimas Susitariančiųjų Šalių baudžiamuosiuose įstatymuose, atsakomybės nustatymas fiziniams ir juriniams asmenims, bankinių operacijų atlikimą bei finansinių institucijų kontrolę užtikrinančių teisės aktų priėmimas, priemonių, būtinų nustatymui, susekimui, įšaldymui ar areštui lėšų, naudojamų arba skirtų Konvencijoje nurodytiems nusikaltimams padaryti, kad tokias lėšas būtų galima konfiskuoti.
Įgyvendinant terorizmo finansavimo prevenciją bei siekiant užtikrinti efektyvesnes pinigų plovimo prevencijos priemones, įstatyme atskiri straipsniai buvo papildyti atitinkamomis nuostatomis, įvesta "terorizmo finansavimo" sąvoka, išplėstos prevencijos priemonės (pinigų plovimo prevenciją vykdančias institucijas įpareigojant operacijas pinigais, kurios gali būti susijusios su terorizmo finansavimu, traktuoti kaip įtartinas), papildytas subjektų, įpareigotų teikti FNTT informaciją apie sandorius, sąrašas, FNTT teisės papildytos, suteikiant tarnybos pareigūnams įgaliojimus sustabdyti operacijų pinigais atlikimą, kai kyla įtarimas, kad jos gali būti susijusios su pinigų plovimu ar terorizmo finansavimu.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie LR VRM 2004 metais taip pat parengti ir LR Vyriausybės patvirtinti:
• LR Vyriausybės nutarimas „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis operacija su pinigais ar sandoris laikoma įtartinais, sąrašo patvirtinimo“
• LR Vyriausybės nutarimas „Dėl kliento atliekamų operacijų su pinigais ir sandorių registrų tvarkymo taisyklių“
• LR Vyriausybės nutarimas „Dėl kliento tapatybės bei kelių tarpusavyje susijusių operacijų su pinigais nustatymo, taip pat informacijos apie operacijas pinigais ar sandorius pateikimo ir į Lietuvos Respubliką įvežamų bei iš Lietuvos Respublikos išvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės tvarkos“
• LR Vyriausybės nutarimas „Dėl įtartinų operacijų su pinigais sustabdymo ir informacijos pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos taisyklių patvirtinimo“.
2008 m. sausio 24 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas. Šio įstatymo tikslas – pakeisti ir patikslinti galiojančio Pinigų plovimo prevencijos įstatymo nuostatas, siekiant įgyvendinti 2005 m. spalio 26 d. trečiosios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ir išvežamų iš jos, kontrolės, 2006 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos direktyvos 2006/70/EB, nustatančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB įgyvendinimo priemones, 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas, nuostatas bei tobulinti Pinigų plovimo prevencijos įstatymo nuostatas ir jų taikymo praktiką, atsižvelgiant į Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu (FATF) 2003 m. Rekomendacijas kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje.
Įstatymas papildo įstatymo subjektų sąvoką, apibrėžia naudos gavėjo, politikoje dalyvaujančių asmenų, verslo santykių, fiktyvaus banko, trečiųjų šalių, patikos (patikėtinio) ir bendrovių paslaugų teikėjo ir kt. sąvokas, papildo už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją atsakingų institucijų sąrašą bei išplečia šių institucijų pareigas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje, pildo ir tikslina kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo pagrindus, pranešimų apie neįprastas ir įtartinas operacijas su pinigais bei informacijos pateikimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, finansų įstaigų ir kitų subjektų pareigos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje, bei informacijos apsaugos reikalavimus.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje buvo paruošti, su atsakingom institucijom suderinti bei priimti Vyriausybės nutarimai, kurie detaliai reglamentuoja minėto įstatymo įgyvendinimą.
Vadovaujantis minėtu įstatymu Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Lietuvos bankas, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija, Valstybinė lošimų priežiūros komisija, Notarų rūmai, Auditorių rūmai, Lietuvos antstolių rūmai, Lietuvos prabavimo rūmai ir Lietuvos advokatūra yra institucijos, kurios pagal kompetenciją atsakingos už šiame įstatyme nustatytą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją.
Įstatymo 5 straipsnis nustato tokias Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM funkcijas įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones:
„Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pagal kompetenciją:
1) renka ir registruoja šiame įstatyme nurodytą informaciją apie kliento pinigines operacijas ir sandorius bei apie klientą, atliekantį šias operacijas ir sandorius;
2) kaupia, analizuoja ir teisės aktų nustatyta tvarka skelbia informaciją, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu ir pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos veiksmingumu (taip pat ir informaciją, nurodytą 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui 33 straipsnio 2 dalyje);
3) Vyriausybės nustatyta tvarka teikia teisėsaugos ir kitoms valstybės institucijoms informaciją apie kliento pinigines operacijas ir sandorius;
4) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo;
5) bendradarbiauja ir keičiasi informacija su užsienio valstybių institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones;
6) teikia finansų įstaigoms ir kitiems subjektams informaciją apie galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo bei įtartinų ar neįprastų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijus;
7) teikia pasiūlymus kitoms už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją atsakingoms institucijoms dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos tobulinimo;
8) informuoja finansų įstaigas ir kitus subjektus, teisėsaugos ir kitas valstybės institucijas apie jų pranešimų apie įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ir sandorius, apie pastebėtus galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo požymius ar šio įstatymo pažeidimus, analizės ir tyrimų rezultatus.“
Siekiant sukurti patikimą, tarptautinius standartus atitinkančią kovos su pinigų plovimu struktūrą, daug dėmesio skiriama oficialių ir tiesioginių kontaktų užmezgimui tarp FNTT ir kitų valstybių pareigūnų.
1999 m. gegužės 26-28 dienomis Bratislavoje vykusiame VII Egmonto grupės susitikime, Pinigų plovimo prevencijos skyrius pripažintas visateisiu jos nariu ir įgavo finansinės žvalgybos padalinio statusą.
Pasirašyti susitarimo memorandumai su Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos, Belgijos Karalystės, Bulgarijos Respublikos, Čekijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Kroatijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Ukrainos, Italijos Respublikos ir Portugalijos Respublikos su finansinės žvalgybos padaliniais, taip pat Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir kitais sunkiais nusikaltimais (2001-02-23), Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu bei kitais nusikaltimais ir dėl bendrų veiksmų pasienio teritorijoje (2007-07-08).
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje buvo paruošti, su atsakingom institucijom suderinti bei priimti Vyriausybės nutarimai, kurie detaliai reglamentuoja minėto įstatymo įgyvendinimą.
Vadovaujantis minėtu įstatymu Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Lietuvos bankas, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija, Valstybinė lošimų priežiūros komisija, Notarų rūmai, Auditorių rūmai, Lietuvos antstolių rūmai, Lietuvos prabavimo rūmai ir Lietuvos advokatūra yra institucijos, kurios pagal kompetenciją atsakingos už šiame įstatyme nustatytą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją.
Įstatymo 5 straipsnis nustato tokias Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM funkcijas įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones:
„Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pagal kompetenciją:
1) renka ir registruoja šiame įstatyme nurodytą informaciją apie kliento pinigines operacijas ir sandorius bei apie klientą, atliekantį šias operacijas ir sandorius;
2) kaupia, analizuoja ir teisės aktų nustatyta tvarka skelbia informaciją, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu ir pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos veiksmingumu (taip pat ir informaciją, nurodytą 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui 33 straipsnio 2 dalyje);
3) Vyriausybės nustatyta tvarka teikia teisėsaugos ir kitoms valstybės institucijoms informaciją apie kliento pinigines operacijas ir sandorius;
4) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo;
5) bendradarbiauja ir keičiasi informacija su užsienio valstybių institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones;
6) teikia finansų įstaigoms ir kitiems subjektams informaciją apie galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo bei įtartinų ar neįprastų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijus;
7) teikia pasiūlymus kitoms už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją atsakingoms institucijoms dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos tobulinimo;
8) informuoja finansų įstaigas ir kitus subjektus, teisėsaugos ir kitas valstybės institucijas apie jų pranešimų apie įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ir sandorius, apie pastebėtus galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo požymius ar šio įstatymo pažeidimus, analizės ir tyrimų rezultatus.“
Siekiant sukurti patikimą, tarptautinius standartus atitinkančią kovos su pinigų plovimu struktūrą, daug dėmesio skiriama oficialių ir tiesioginių kontaktų užmezgimui tarp FNTT ir kitų valstybių pareigūnų.
1999 m. gegužės 26-28 dienomis Bratislavoje vykusiame VII Egmonto grupės susitikime, Pinigų plovimo prevencijos skyrius pripažintas visateisiu jos nariu ir įgavo finansinės žvalgybos padalinio statusą.
Pasirašyti susitarimo memorandumai su Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos, Belgijos Karalystės, Bulgarijos Respublikos, Čekijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Kroatijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Ukrainos, Italijos Respublikos ir Portugalijos Respublikos su finansinės žvalgybos padaliniais, taip pat Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir kitais sunkiais nusikaltimais (2001-02-23), Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu bei kitais nusikaltimais ir dėl bendrų veiksmų pasienio teritorijoje (2007-07-08).
2008-04-08 FNTT prisijungė prie Egmonto grupės finansinės žvalgybos padalinių chartijos.